Lenkijoje pigiau – tai todėl lietuviai neperka maisto prekių savo parduotuvėse.

0

Nuo 2015-ųjų sausio 1-osios dienom lietuviai negalėjo patiketi tuo, kaip drastiškai pakilo kainos, ką sukėlė Euro įvedimas. Piliečiai labai greitai pajuto pakitimus, kai už maisto produktus reikėjo užmokėti daug daugiau.

Apsipirkimo krizės priežastys

Teoretiškai kainų padidėjimas neturėtų būti didelė problema, jai tuo pačiu padidėja alga. Lietuvoje pritrūko antro faktoriaus. Kainos – „europietiškos”, algos pasiliko „lietuviškos” (vidutinis atlyginimas Lietuvoje, tai 30% vidutinio atlyginimo ES). Ši problema Lietuvoje sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp piliečių, kurie kaltina savo valdžią. Dėja pakilo ne tik kainos, bet ir pasikeitė gyvenimo salygos, bei skurdo rizikos lygis. Tačiau lietuviai savo nepasitenkinimą parodė labai greitai. Prasidėjo prostestai, streikai. Kai kurie iš kart pradėjo ieškoti kur apsipirkti ir kaip išbristi iš šios problemos.

Pigiau, nes lenkų

Apsipirkti ES šalyse dabar galima neribotai. Lietuviai atvažiuoja į Lenkiją, perka produktus lenkiškose parduotuvėse, tuo pačiu palieka nemažus pinigų kiekius lenkiška valiuta. Kainų skirtumas yra nerealus, todėl apsipirkus Lenkijoja galima sutaupyti net keliasdešimt eurų (jau atskaičiavus nuvažiavimo išlaidas).

Lenkijoje esantys parduotuvių tinklai, tokie kaip Lidl, siūlo tokius pačius produktus kaip Lietuvoje. Jų kokybė, pakuotės dydis nesikeičia (sakoma, jog kai kurie lenkiški produktai geresnės kokybės). Skirtumas – kaina, kuris yra labai gerai matomas prie didesnių pirkimų.

Realus taupymas

Priimkim, jog vidutinis 1 euro kursas – 4,2 zl. Labai lengva bus apskaičiuoti kainų skirtimą. Pavyzdys: Lietuvoje dešra pakuotėja kainuoja 1,99 eurai ( apie 8,35 zl), o Lenkijoje už ta patį produktą sumokėsime tik 4,99 zl. Panašiai su alumi: nealkoholinis alus lietuviškoje parduotuvėje kainuoja 0,79 eurai (3,30 zl), lenkiškoje – 2,19 zl; alkoholinis alus: 1,07 euro (4,5 zl), Lenkijoje – 2,99 zl, be to galima nusipirkti dar pigiau pasinaudojus nuolaidomis.

Mažesnis skirtumas matomas perkant vandenį: negazuotas vanduo Lietuvoje kainuoja apie 0,43 euro (1,8 zl), o Lenkijoje – 1,39 zl. Tačiau už varškę analogiškai mokėsime 0,99 euro (4,15 zl) ir 2,79 zl. Kainų skirtumas gali būti dar didėsnis, jai apsipirkti nuvažiuosime į didelius prekybos centrus, kurie numato įvairias akcijas.

Bendri apsipirkimai

Aišku yra tai, jog nieks nevažiuoja į Lenkiją, kad nusipirkti mineralinio vandens butelį, kuris pigesnis dviem euro centais. Kitoks vaizdas, kai organizuojami bendri išvažiavimai į Lenkiją (ypač vietovėse artimiausiai valstybinės sienos) apsipirkti. Tiems, kurie gyvena arti Lenkijos gana lengva ir patogu nuvažiuoti, taip kaip į miesto rajono parduotuvę. Dažniausia lietuviai traukia į Suvalkus. Tai artimiausias miestas, kur galima apsipirkti, surasti tikrai daug įvairių parduotuvių. Galima sakyti apie abipusę naudą. Lietuviai patenkinti, nes sutaupė, Lenkai taip pat, nes užsidirbo. Deja, parduotuvės Lietuvoja neturi jokių priežasčių džiaugtis. Sumažėjo pelnas, tuo pačiu kenčia Lietuvos ekonomika, nes pro pirštus prabėga milijonai eurų mokesčio.

 

Reklama